Nors visi modernūs automobiliai pajėgūs suteikti nemenką adrenalino porciją valdymo subtilybes išmanančiam vairuotojui, tačiau neretai pastarajam pasirodo to per maža. Belieka vienas – giluminė variklio ir paties automobilio modernizacija, nelygu vairuotojo apsisprendimas ir galutinio rezultato vizija.
Variklio galią (kartu ir sukimo momentą) galima padidinti įpurškus didesnį degalų kiekį (pakeitus kontrolerio parametrus), pagerinus degiojo mišinio bei išmetamų deginių apykaitą (skirstymo mechanizmo, įleidimo – išleidimo sistemų su kolektoriais ir duslintuvu rekonstrukcija), sumažinus judančių dalių inercijos jėgas ir naudojant geresnes eksploatacines medžiagas.
Sužadinti apetitą
Pats paprasčiausias galios padidinimo būdas – variklio darbą (t.y. degalų įpurškimo, uždegimo ir pripūtimo sistemas) valdančio mikroprocesoriaus algoritmo parametrų pakeitimas (angl. “chip-tuning”). Iš esmės toks metodas tinka varikliams, turintiems elektroninį valdymo bloką – kontrolerį, dažniausiai benzinines jėgaines su degalų įpurškimo sistemomis, kur kontroleris nustatytas optimaliam, dažniausiai ekonomiškam, darbo režimui. Jei nėra galimybių įvesti reikiamus algoritmo parametrus, pasirenkamas elementinės bazės keitimas. Suprantama, kad kuo naujesnis automobilis, tuo sudėtingesnis algoritmo parametrų pakeitimas.
Atmosferinio variklio galią “chip-tuning” dėka galima padidinti 5 – 10 proc., remiantis optimistiniais šaltiniais – net iki 12 proc. Varikliuose su turbokompresoriniu pripūtimu pasiekiamas didesnis efektas, nes galima nustatyti kitą turbokompresoriaus įsijungimo momentą bei padidinti pripūtimo slėgį. Tai ypač efektyvu dyzeliniams varikliams, aprūpintiems turbokompresoriais. Teoriškai tokio variklio galia turėtų padidėti net 40 – 60 proc., tačiau praktiškai taip neįvyksta dėl to, kad turbokompresoriaus turbinratį suka atidirbę deginiai, todėl jis natūraliai priešinasi laisvam deginių judėjimui. Dėl šios priežasties realūs skaičiai – 20 – 25 proc. Pavyzdžiui, VAG koncerno 1,8 darbo tūrio variklio, kuriame yra turbokompresorinis pripūtimas, standartinį galingumą – 150 AG galima padidinti iki 195 AG.
Beje, prieš atliekant “chip-tuning” reikia atlikti variklio diagnostiką, o pati jėgainė turi būti techniškai tvarkinga. Jei variklio darbas pagal naujus parametrus netenkina, galima pasirinkti kitą programą.
Taip, palyginti paprastai padidinus galią, vertėtų prisiminti, kad sumažėja variklio resursas (resurso sumažėjimas proporcingas piktnaudžiavimo padidėjusia galia dažnumui), antra vertus, galia nepadidėja be papildomų degalų sąnaudų. Išmetamų deginių toksiškumas padidėja taip pat.
Automobilinė “mikrochirurgija”
Kitas galios didinimo metodas – skirstymo velenėlio(-ių) keitimas. Pakeistasis velenėlis jau turės kitą kumštelių profilį, leidžiantį vožtuvams atidarytiems likti ilgiau – pagerėja cilindrų prapūtimas, jų tūris geriau užpildomas šviežiu degiuoju mišiniu. Be velenėlio į stipresnes keičiamos ir vožtuvų spyruoklės, garantuojančios greitą vožtuvų uždarymą. Tokia skirstymo mechanizmo pavaros renovacija sukuria papildomas apkrovas, todėl ypač didelį dėmesį reikia skirti skirstymo dirželio ar grandinės būklei bei savalaikiam jų keitimui.
Skirstymo velenėlio su padidintu įleidimo – išleidimo fazių persidengimu į kasdienio pasivažinėjimo mašiną montuoti neverta. Ne tik dėl to, kad, degalų sąnaudoms padidėjus keleriopai, dalis jų taip ir liks efektyviai nepanaudota, o nedidelių sūkių diapazone variklio sukimo momentas bus nepakankamas (tachometro rodyklę reiks “ginti” vos ne į raudoną sektorių), bet ir dėl pastovaus darbo pavarų perjungimo svirtimi, nereikalingo sankabos frikcinio disko deginimo. Kitas reikalas, jei mėgstate trumpas spurto distancijas…
Labai sudėtingas ir didelio atidumo reikalaujantis variklio galios padidinimo būdas – įleidimo ir išleidimo kanalų skersmens padidinimas. Toks perdarymas pareikalaus ne tik naujų vožtuvų ir lizdų jiems, bet ir papildomai apkraus skirstymo sistemos mechanizmo pavarą. Šis metodas taip pat pagerina cilindrų prapūtimą ir pagerina jų užpildymą šviežiu mišiniu.
Įleidimo ir išleidimo kolektorių ir vamzdyno vidinių paviršių apdirbimas, tikslesnis sutapdinimas (vos keliais procentais) leidžia ženkliai sumažinti hidraulinius nuostolius ir padidinti variklio galią taip pat. Vamzdynų ilgis (kiekvienam cilindrui – vienodas vamzdžio ilgis) ir skersmuo parenkamas atsižvelgiant į degiojo mišinio bei išmetamų deginių judėjimo greičių skirtumus bei slėgio pulsaciją, kurios šaltinis – judantys stūmokliai. Taigi vadinamasis rezonansinis pripūtimas, nors ir aktualus tik nedideliame sūkių diapazone, taip pat pagerina cilindrų užpildymą šviežiu degiuoju mišiniu.
Svarbios smulkmenos
Variklio galiai turi įtakos ir oro valytuvo bei duslintuvo pakeitimas. Šiuos du būtinus elementus vaizdžiai galima prilyginti varžoms. Taigi anksčiau minėtas VAG 1,8T variklis su nauju, vadinamuoju “nulinio” pasipriešinimo oro valytuvu ir tiesiasraučiu duslintuvu jau pasiekia 200 AG ir net daugiau.
Verta atminti ir tai, kad didesnė galia reiškia ir didesnį išsiskiriančios šilumos kiekį. Jai nuo paviršių nuvesti reikia efektyvesnės alyvos, aušinimo skysčio, be abejonės, ir specialių aušintuvų, turinčių didesnį aktyvaus paviršiaus plotą. Neretai didesnio aušintuvo vertikalioje padėtyje sumontuoti nepavyksta, todėl jis pastatomas kampu, paverčiamas atgal. Geresniam šilumos nuvedimui padeda ir specialios oro paėmimo angos ant variklio dangčio, priekinių sparnų šonuose, po priekiniu buferiu bei papildomas arba našesnis ventiliatorius.
Padidinus variklio sūkius, dėl didesnių parazitinių inercijos jėgų, temperatūros degimo kameroje ir slėgio cilindruose atsiranda poreikis pakeisti stūmoklius bei žiedus. Standartiniai tokios apkrovos ilgai neatlaikys – paprsčiausiai pradegs.
Kaip matyti, net ir 5 – 20 proc. padidinti variklio galią yra nelengva. Siekiant gero rezultato reikalingas visas priemonių kompleksas ir, žinoma, profesionalo pagalba. Reikia atsižvelgti net į tai, kad ir automobilio pakabos kinematika, geometriniai matmenys bei proporcijos, masės centro padėtis taip pat griežtai suderinta su variklio pasiekiama galia.
0 Comments