Aušinimo sistemos techninis aptarnavimas atliekamas vadovaujantis automobilio gamintojo rekomendacijomis. Reikia nuolat stebėti, kad aušinimo skysčio temperatūra aušinimo sistemoje būtų 85 - 95°C, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros, variklio apkrovos ir jo sūkių dažnio. Aušinimo sistemos techninio aptarnavimo metu patikrinama ventiliatoriaus pavaros diržai, išvalomas radiatoriaus paviršius, patikrinami skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos skysčio savybės.Vizualiai patikrinama,ar nėra jo prasisunkimo vietų, periodiškai keičiamas aušinimo skystis.
AUŠINIMO SISTEMOS SANDARA
- Variklis
- Radiatorius
- Automobilio salono šildytuvas
- Termostatas
- Plėtimosi bakelis
- Radiatoriaus dangtelis
- Viršutinė žarna
- Apatinė žarna
- Ventiliatorius
- Ventiliatoriaus įjungimo jutiklis
- Temperatūros jutiklis
- Aušinimo skysčio siurblys
Pagrindinės aušinimo sistemų dalys
Uždarą priverstinę skysčio aušinimo sistemą sudaro bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmės, radiatorius, skysčio siurblys, termostatas, ventiliatorius, jungiamieji vamzdžiai, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai. Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Skystis iš bloko pro kanalų angas patenka į cilindrų galvutę ant vožtuvų lizdų pertvarų įvorių ir jas aušina.
AUŠINIMO SISTEMOS DIAGNOSTIKA
Aušinimo sistemos paskirtis yra palaikyti automobilio varikliui optimalų darbo temperatūrinį režimą. Vidutinė darbinė variklio temperatūra skirtingo tipo varikliams gali būti ne vienoda, tačiau apytiksliai ji siekia 90°C. Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą.
AUŠINIMO SISTEMOS GEDIMAI
Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį. Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo t.y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105°C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija. Savaime suprantama, toks variklis pradės kaisti.
Sugedęs aušinimo sistemos siurblys
Aušinimo skysčio siurblys, liaudyje vadinamas vandens pompa, dažnam gali pasirodyti ne toks svarbus variklio skyriaus elementas ir dėl to neretai nebūna keičiamas, kai tai yra būtina. Aušinimo skysčio siurblys – variklio aušinimo sistemos detalė, kurios gedimas gali įtakoti kitų variklio dalių ar mazgų gedimus. Dėl šios priežasties gali būti reikalingas ir rimtesnis variklio remontas bei netikėtos didelės išlaidos automobilio savininkui.
Yra nemažai faktorių, kurie gali įtakoti vandens pompos gedimą, todėl būtina įsitikinti, jog pats siurblys yra tinkamai sumontuotas bei yra tvarkingi kiti mazgai ir jų elementai, su kuriais siurblys turi tiesioginį veikimo kontaktą.
Sugedęs termostatas
Termostatas paskirtis- užtikrinti greitesnį variklio įšilimą iki normalios darbinės temperatūros po užvedimo ir automatiškai palaikyti jo temperatūrą optimaliose ribose.
Dažnai nutinka taip kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti kad sugedo termostatas? Visų pirma – pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais, pirmasis tai toks kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas kai sugenda termostatas, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro – variklis pradeda kaisti. Tokiu atveju reikia kuo skubiau susitvarkyti šią problemą nes perkaitintas variklis stipriai sugadinimas ir remontas kainuoja brangiai ir gali trukti net ne vieną dieną. Radiatorius yra bene pagrindinė automobilio aušinimo sistemos dalis. Išbėgus antifrizui, iš bėdos, galima įpilti vandens, prakiurusią žarnelę galima užklijuoti izoliacine juostele, tačiau radiatorių teks remontuoti, jeigu jis leidžia skysčius. Parduotuvėse galima rasti įvairių aušinimo sistemos hermetikų, tačiau, hermetikai - laikina ir ne visada padedanti priemonė. Yra automobilių aušinimo sistemų, kurioms dėl jų konstrukcinių ypatybių hermetikai negali padėti. Taip pat reiktų žinoti, kad jie gali ne tik sustabdyti pratekėjimą, bet ir užkimšti visą sistemą. Tokiu atveju reiktų ir radiatoriaus remonto, ir sistemos plovimo paslaugų.
Neveikiantis radiatoriaus ventiliatorius
Ventiliatorius traukia orą pro radiatorių. Variklio ašinį ventiliatorių sudaro sparnuote ir stebulė su pavaros skriemuliu. Dažniausiai jį suka alkūninio veleno skriemulys diržinė pavara.
Galimi gedimai
- Ventiliatoriaus mentės sulūžusios
- Neveikiantis termorėle
- Nutrukęs diržas (jeigu diržine pavara)
- Sugedęs elektros variklis (jeigu pavara elektrinė)
Aušinimo sistemos nesandarumas
Yra keletas praktinių būdų nesandarumo paieškai atlikti. Vienas jų būtų atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Rekomenduotinas paduodamo oro slėgis 1–1,4 bar. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis. Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą, t. y. esant suspaustam aušinimo skysčiui, kelis kartus nuspausti rankiniame siurblyje, esantį slėgio nuleidimo vožtuvą. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo. Prie aušinimo sistemos sandarumo testo reikėtų priskirti ir išsiplėtimo indo kamščio tikrinimą.
Pažeista variklio galvutė arba jos tarpinė
Laiku nepastebėjus, variklio temperatūros padidėjimo labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais. Pagrindinai požymiai rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja, patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai ne įsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis. Tokiu atveju, temperatūrinio daviklio aplinkos temperatūra bus žemesnė ir jis laiku neįjungs ventiliatoriaus.
Nuosekliai diagnozuojant aušinimo sistemą, sekantis etapas būtų, taip vadinamas, galvutės sandarumo testas. Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris. Įvairioje techninėje literatūroje šis testeris dar gali būti vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Esmę šio testo sudaro tai, kad jo metu aušinimo sistemoje yra aptinkamas CO2 kas rodo , kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari.
Šis testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, kurios yra užpildomos reagentu. Tam, kad atliktumėte testą, prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą. Jo spalva iš mėlynos pasidaro geltona benzininiam varikliui ir žalia – dyzeliui.
AUŠINIMO SISTEMOS TECHNINIS APTARNAVIMAS
Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinami ventiliatoriaus pavaros diržai, skysčio šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisai, aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės, išvalomi radiatoriai. Apžiūrima, ar visos detalės savo vietoje, taip pat pakeičiamas ir pats aušinimo skystis. Automobilio aušinimo sistemos techninis aptarnavimas autoservisuose atliekamas vadovaujantis mašinos gamintojo rekomendacijomis.
Dažnai aušinimo sistema turi gana aukštą darbinę temperatūrą. Išsihermetizavus (dažniausiai per netvarkingą įpylimo kamštį arba per nesandarumus jungtyse) aušinimo skystis pradeda virti. Verdant susidarantys garai dar pablogina šiluminį balansą.
Aušinimo efektyvumo sumažėjimas blogina šilumos atidavimą iš stūmoklio cilindro sienelėms. Stūmoklio temperatūra kyla, ir mažėja šiluminis tarpelis tarp stūmoklio ir cilindro sienelių. Atskirose stūmoklio sijonėlio vietose tarpelis visai išnyksta. Stūmoklis pradeda spausti cilindro sieneles. Papildoma trintis dar labiau didina temperatūrą kontakto vietoje. Įkaitusi alyva pradeda prarasti savo savybes. Tepimo plėvelė pradeda trūkinėti. Prasideda pusiau sausoji trintis. Stūmoklis kontakto vietoje pradeda lydytis. Dalis susilydžiusio metalo prikepa prie cilindro sienelių ir sudaro nelygumus, dar didindamas trintį. Procesas vyksta labia greitai, ir variklis galutinai sugadinamas.
Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją. Tinkamai prižiūrima automobilio aušinimo sistema tarnaus efektyviai ir ilgai.
0 Comments